Užpernai - kai buvau viskuo patenkinta tepažadėjau mest rūkyt. 11 metų, be jokių pertraukėlių sąžiningai sunaikindavau 15 -20 cigarečių per dieną, kol visgi pati sau pradėjau dvokt. Nutariau mest, žinoma, nuo pat pirmosios metų dienos, bet gumą tampiau dar kokias 3 savaites, bet susirgus bronchitu ir su aukšta temperatūra, noras kišt nosį lauk kažkaip savaime išgaravo. Kažkadais, dar tik pradėjus rūkyt, sau sakiau, jog mesiu, kai pastosiu. Aš, vos po mėnesio be cigarečių, pastojau.
Šiandien aš pasiilgstu cigarečių, tada save tikinau, jog rūkymas tėra dingstis kažką 'paveikti', dabar atrodo, jog jei rūkyčiau, nuveikčiau daugiau (?!), nei tik kramsnočiau, žiūrėčiau pro langą į rūkančius, ar raukyčiau nosį užuodus dūmus. Tiesa, per tuos pora nerūkytų metų, esu prisidegus cigaretę ir ne kartą, bet anuometinio malonumo taip ir nepajuntu. Vadinas, mečiau visam..
Pernai, su 2-jų mėnesių kūdikiu rankose ir po nekokių įspūdžių gimdymo metu, aš nenorėjau nieko. Nenorėjau jokių švenčių, jokių žmonių, jokių planų, jokio gyvenimo. Tenorėjau verkt, ir kokį pusmetį verkiau pati nežinau ko.
Šiemet aš PRIVALAU:
Už poros dienų gausim raktus nuo dar rugpjūčio mėnesį pirkto namo, tad mano pažadai turėtų vykdytis naujoje vietoje.
Su naujais metais, naujais pažadais, naujais tikėjimais, naujom viltim, naujais išgyvenimais, naujais gyvenimais, naujais ypročiais ir naujom klaidom!
muah xx
Šiandien aš pasiilgstu cigarečių, tada save tikinau, jog rūkymas tėra dingstis kažką 'paveikti', dabar atrodo, jog jei rūkyčiau, nuveikčiau daugiau (?!), nei tik kramsnočiau, žiūrėčiau pro langą į rūkančius, ar raukyčiau nosį užuodus dūmus. Tiesa, per tuos pora nerūkytų metų, esu prisidegus cigaretę ir ne kartą, bet anuometinio malonumo taip ir nepajuntu. Vadinas, mečiau visam..
Pernai, su 2-jų mėnesių kūdikiu rankose ir po nekokių įspūdžių gimdymo metu, aš nenorėjau nieko. Nenorėjau jokių švenčių, jokių žmonių, jokių planų, jokio gyvenimo. Tenorėjau verkt, ir kokį pusmetį verkiau pati nežinau ko.
Šiemet aš PRIVALAU:
- pagaliau pradėt vairuot (teisės išlaikytos prieš 2 metus, o baimė užgest ant kokio kalnelio niekaip neįsodina manęs į vairuotojo sėdynę).
- atsikratyt savo užaugintų 30 kilogramų.
- save mylėt (tuo pačiu tikiuos mylėt ir aplinkinius, kad ir kaip jie mane kartais užknistų (nors, aš tai darau ar taip ar taip, bet noriu dar labiau)), bei nebesikankint, jei atrodys, jog mane nepakankamai myli tėvas, vaikinas, kaimynas ar šiaip, praeivis.
- nebedejuot koks 'nekoks' yra mano vaikinas, aplinka, gyvenimas, vien todėl, jog bijau kitų pavydo. (niekada nemėgau jei man pavydima, tad visada dariau viską taip, kad pavydėt nebūtų ko).
- Žaist su vaiku. Aš su Eiprile nežaidžiu. Parodau kaip žaislu naudotis ir užsiimu savais reikalais. Matyt, šį punktą reiktų įvardint 'mokytis būt geresne mama'.
- prisimint visus savo užmirštus talentus, ir jais naudotis. (moku viską, ką mokėjo močiutės, ir net daugiau)
- džiaugtis gyvenimu, juk jei tikėt majais, gyvenu paskutinius savo gyvenimo metus. (tai nereiškia jog, jei pasaulio pabaigos visgi nebus,turiu nustot džiaugtis).
Už poros dienų gausim raktus nuo dar rugpjūčio mėnesį pirkto namo, tad mano pažadai turėtų vykdytis naujoje vietoje.
Su naujais metais, naujais pažadais, naujais tikėjimais, naujom viltim, naujais išgyvenimais, naujais gyvenimais, naujais ypročiais ir naujom klaidom!
muah xx
No comments:
Post a Comment