Vieną vakarą, stengiausi nepasiduot per kraštus lipančiam pykčiui. Aš labai nemėgstu ligų. Jokių. Ir tik artimiems žmonėms galiu pasakyt, kad nepezėtų ir pasigydytų prieš atvažiuodami į svečius. Pati prašydamasi svečiuosna irgi pasidomiu ar namie nėra sergančių, bet su anglišku mandagumu aš vis dar nesugebu susigyvent. George sesuo pranešė, kad greičiausiai susirgo jų dukra 3 val. prieš pasibelsdama į duris, o atvykus ir susinešus milijoną krepšų, tašelių į namus pasiskundė, kad serga ji ir dukra jau beveik savaitę, tiesiog po festivalio nenorėjo važiuot namo, o ir buvom susitarę, jog po jo važiuos pas mus.. Mano veido išraiškų ji niekada arba nesugeba perskaityt arba nenori, o pertraukta per dantį, teišstenėjo magiškąjį 'sorry', ir kažką panašaus į 'tikiuos jūsų neužkrėsim'. Žodžiu, po savo ilgiausių įžangų, kurios turėtu sugult kokioj skundų knygoj, o ne šiam tekste, pats laikas eit prie reikalo.
Visada nurimstu kažką veikdama.
Turiu krūvelę 'nuogų' segtukų, ir primasčius, jog segtuko aprengimas bus greičiausias rankdarbėlis, išsitraukiau reikiamus žaisliukus. Dar, vaizduotėje mačiau Jude veidą, kai įsegsiu vieną tokį jos dukrai į garbanas, specialiai, kad nufotkint vienodas. (Jude'i labai nepatinka, jei turiu kažką, ką turi ir ji, nes jos vienintėlės daiktai ir stilius yra unikalūs, ir nesiginčijam čia)
Nesitikėjau, kad segtukai visai normaliai žiūrėsis, veikiau norėjau pamatyt kaip veltinis guli, ar paklusnus ant metalo ir tt., paskubom belenkaip sukarpiau, susiuvau, prisiuvau ir įsegiau. Jude'i patiko :( toks skubotas darbelis, bet jos panelė šiuo metu išgyvena 'nieko ant galvos nenoriu' periodą, be to, manau, kad Jude'i taipogi reikia, kad kažkas pastebėtų, pagirtų ir šiek tiek pavydėtų daikto (tokiu atveju ji džiaugsmingai juos naudoja/nešioja ar vaikui deda). Labiausiai visgi segtuką įvertino mano dukra, jau kelintą dieną pati jį atnešdama ir juo braukdama sau per plaukus, kad įsegčiau.
muah xx
Visada nurimstu kažką veikdama.
Turiu krūvelę 'nuogų' segtukų, ir primasčius, jog segtuko aprengimas bus greičiausias rankdarbėlis, išsitraukiau reikiamus žaisliukus. Dar, vaizduotėje mačiau Jude veidą, kai įsegsiu vieną tokį jos dukrai į garbanas, specialiai, kad nufotkint vienodas. (Jude'i labai nepatinka, jei turiu kažką, ką turi ir ji, nes jos vienintėlės daiktai ir stilius yra unikalūs, ir nesiginčijam čia)
Nesitikėjau, kad segtukai visai normaliai žiūrėsis, veikiau norėjau pamatyt kaip veltinis guli, ar paklusnus ant metalo ir tt., paskubom belenkaip sukarpiau, susiuvau, prisiuvau ir įsegiau. Jude'i patiko :( toks skubotas darbelis, bet jos panelė šiuo metu išgyvena 'nieko ant galvos nenoriu' periodą, be to, manau, kad Jude'i taipogi reikia, kad kažkas pastebėtų, pagirtų ir šiek tiek pavydėtų daikto (tokiu atveju ji džiaugsmingai juos naudoja/nešioja ar vaikui deda). Labiausiai visgi segtuką įvertino mano dukra, jau kelintą dieną pati jį atnešdama ir juo braukdama sau per plaukus, kad įsegčiau.
muah xx
No comments:
Post a Comment